Uždaviniai
- Pasirinkite uždavinį -
----
6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą
6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje
6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą
6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių juose naudojimą
6.6. Sustiprinti gebėjimą prisitaikyti ir padidinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio sektorių atsparumą klimato kaitos pokyčiams
6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą
6.8. Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą
6.9. Saugiai nutraukti branduolinės energetikos objektų eksploatavimą ir sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas
6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti
6.11. Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę
Tendencijų apžvalga
- Pasirinkite rodiklį -
6.1. Išmetamų į atmosferą ŠESD kiekio pokytis ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu
6.2. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.
6.3. Išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m.: sieros dioksido (SO2)
6.4. Išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m.: azoto oksidų (Nox)
6.5. Išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m.: nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ)
6.6. Išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m.: amoniako (NH3)
6.7. Išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m.: smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5)
6.8. Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija neviršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo lygio, dalis
6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės
6.10. Bendras atliekų kiekis BVP vienetui
6.11. Sutaupytas galutinės energijos kiekis
6.12. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendro galutinio energijos suvartojimo
6.13. Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui
6.1.1. Transporto sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.1.2. Transporto sektoriuje išmetamo NOx kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.1.3. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su bendruoju energijos suvartojimu transporto sektoriuje
6.1.4. Sutaupytas transporto sektoriuje energijos kiekis
6.1.5. Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje
6.1.6. Kelionių traukiniais dalis bendroje kelionių struktūroje
6.1.7. Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto dalis, palyginti su visu krovinių transportu
6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.2.2. Dėl žemės ūkio veiklos išmetamo NH3 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.2.3. Agrarinėse teritorijose gyvenančių paukščių populiacijų indekso pokytis
6.2.4. Vidutinio humusingumo plotų žemės ūkio naudmenose dalis reprezentatyvioje šalies teritorijoje
6.2.5. Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas ŠESD kiekis
6.2.6. Sutaupytas žemės ūkio sektoriuje energijos kiekis
6.2.7. Naudojamų ekologinio žemės ūkio naudmenų dalis nuo žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamų žemės ūkio naudmenų
6.3.1. Energetikos sektoriuje išmetamo SO2 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.3.2. Energetikos sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse
6.3.4. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo galutinio energijos suvartojimo šildymui ir aušinimui
6.3.5. Necentralizuotai šilumą gaminančių arba iki 20 MW galios įrenginių išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.3.6. Iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamintą elektros energiją savo reikmėms vartojančių asmenų skaičius
6.3.7. Lietuvoje pagamintos elektros energijos dalis nuo bendro šalies elektros energijos sunaudojimo
6.4.1. Sutaupytas daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų ūkyje energijos suminis kiekis
6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis
6.5.2. Namų ūkių išmetamo KD2,5 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.6.1. Su klimatu susijusių ekonominių nuostolių dalis nuo BVP (per metus)
6.6.2. Be valymo išleistų paviršinių nuotekų dalis
6.7.1. Geros būklės vandens telkinių dalis
6.7.2. Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais
6.7.3. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais
6.7.4. Efektyviai veikiančių viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių dalis
6.8.1. Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugos būklės pokytis (skirtumo tarp rūšių, kurių būklė pagerėjo, ir rūšių, kurių būklė pablogėjo, dalis nuo visų rūšių)
6.8.2. Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų apsaugos būklės pokytis (skirtumo tarp buveinių tipų, kurių būklė pagerėjo, ir buveinių tipo, kurių būklė pablogėjo, dalis nuo visų buveinių tipų)
6.8.3. Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų ploto santykis su Lietuvos plotu
6.8.4. Miško kirtimų ir medienos grynojo prieaugio santykis medienai tiekti naudojamuose miškuose
6.8.5. Lietuvos miškingumas
6.8.6. Žuvų išteklių būklės indeksas (ežeruose ir tvenkiniuose)
6.9.1. Pašalintų atliekų, kurių radiologinių savybių vertės neviršija nebekontroliuojamųjų lygių (neradioaktyviųjų atliekų), dalis, kai iš viso atliekų[1] yra 110 000 m3
6.9.2. Trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų, sudėtų į atliekynus, dalis, kai iš viso atliekų104 yra 134 232 m3
6.9.3. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų (išskyrus panaudotą branduolinį kurą), sudėtų į saugyklą, dalis, kai iš viso atliekų104 yra 5 941 m3
6.10.1. Komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui, kiekis (kg/m.), palyginti su ES vidurkiu
6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis
6.10.3. Paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų komunalinių atliekų dalis
6.10.4. Atliekų sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu
6.11.1. Aplinkos apsaugos institucijų viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indeksas
6.11.2. Aplinkos apsaugos institucijų, atliekančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, pažangumo indeksas
6.11.3. Gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo, dalis